Stilius yra svarbi mūsų gyvenimo dalis kiekviename žingsnyje, tad nieko keisto, kad naujus namus įsirenginėjantys žmonės svarsto apie tai, kaip turėtų atrodyti virtuvės įranga ir baldai. Rinktis yra iš ko – svarbiausia žinoti, ko nori, tada daug variantų atkris kaip „netinkami“. Tačiau svarbu yra ne tik vergauti elegantiškam interjerui, bet ir galvoti apie funkcionalumą. Virtuvės paskirtis yra funkcinė. Mes ten būname trumpai ir, jeigu galėtume, būtume dar trumpiau. Ten ateiname pasigaminti ir pasiimti maisto. Nuostabu, kai mus pasitinka maloni aplinka, elegantiškam interjerui spindint, švara, blizgesys. Tačiau užvis svarbiausia yra viską išplanuoti ir sudėlioti tinkamai.
Dizaino esmė turėtų būti praktiškumas
Neseniai vienas žinomas dizaineris sakydamas TED kalbą paminėjo, jog dizainas turėtų itin atsižvelgti į funkcionalumą. Būna daiktų arba interjero, virtuvės ar kitos erdvės detalių, kurios sukelia žmonėms dvejopus pasirinkimus. Tarkime, kokios nors keistos formos rankena prie durų, kur neaišku, ar reikia ją patraukti, ar paspausti, ar pasukti, ir ką ji tiksliai daro – atidaro, atrakina, o gal įjungia domofoną. Žmogus, priėjęs prie tokio daikto ir nežinodamas tiksliai, ką toliau daryti, pasijaučia nesmagiai, pasijaučia kvailokai. Jis sutrinka, spaudžia, suka. Tas, kas žino, kaip su tuo daiktu elgtis (nes turi patirtį), parodo, ką daryti. Nemokša susigėsta, atsiprašo ir pažada kitą kartą pasitaisyti. Bet iš tiesų, čia kaltė yra paties objekto, jo idėjos, jo dizaino, jo suplanavimo. Neturėtų būti taip, kad mes pamatę daiktą nežinotume, ką su juo daryti. Daiktai turi tarnauti mums, todėl viskas, kas gaminama, turi būti ne tik gražu, bet ir patogu.
Turbūt kiekvienas mūsų turi draugų ar giminaičių, gyvenančių užsienio šalyse, ir šiandien tikrai galima atrasti būdų, kaip būtų galima bendrauti nuotoliniu būdu. Įvairių pasirinkimo galimybių yra ne taip ir mažai, tad tikrai visada galima nuspręsti, kokie pasirinkimai gali būti pačiais palankiausiais. Tam tikrais atvejais yra norima išsiųsti dovanų į kitas šalis, ir šiandien 
Vykstant į kelionę visa važiuoklė labai svarbi, nes ji atsakinga už sklandų važiavimą. Todėl ir amortizatorių, spyruoklės keitimas gali būti vieni iš tų iš tiesų svarbių dalykų, leidžiančių keliauti kur kas patogiau. Taip pat reikėtų pasižiūrėti ne tik spyruokles, bet ir variklį. Ar tikrai variklis gerai veikia, ar tvarkoje viskas su oro srauto matuokliu, ar žarnos kur nors nenušoks nuo vieno antgalio įpučiant orą? Jeigu automobilis važiuoja ir dujomis, ir dyzeliu, tai reikėtų patikrinti, ar lengvai persijungia abi sistemos, ir taip pat – kaip važiuoja, kai kažkuri iš jų nustoja veikti. Svarbiau pasitaisyti tą, su kuria daugiau planuojate važiuoti, bet kaip ir rezervinį parašiutą – geriau ir atsarginę sistemą turėti veikiančią.
Visų pirma, jeigu nuomositės sup board'us (vandlentes), tai turėsite praeiti nedidelį instruktažą apie tai, kaip išsilaikyti ant lentos, kaip ant jos laviruoti ir pan. Kaip ir su dauguma vandens sporto priemonių, svarbus momentas yra pats užlipimas ant jos. Kadangi lenta visgi nėra didelė, ji yra stabili tiek, kiek jūs pasistengiate, kad ji tokia būtų. Lipti patariama nedideliame gylyje, atsargiai atsiklaupti ant lentos. Iš karto klauptis į tą vietą, kokioje bus jūsų nuolatinė pozicija. Reikia stengtis paskirstyti vienodai svorį į abi puses, taigi, dėti kojas ir kairėje, ir dešinėje, nesuglausti per daug. Kai atsiklaupsite ant lentos, reikia lėtai stotis. Atsistojus laikytis kojas išskėtus pečių plotyje, o valdyti lentos judėjimo kryptį reikia su irklu. Irklas ant savo koto turi pažymėtas vietas, kur reikia laikyti, irkluojama standartiškai, pasilenkti nereikia, nebent dėl paties judesio stiprumo, tačiau apskritai irklas yra ilgas. Kaip ir naudojant kitų vandenssportų irklus, geriau jo neįmesti į vandenį, nes gali ir nuskęsti, jeigu iš gero metalo padarytas.
Paklauskite sėkmingai antsvorį numetusių žmonių, ar daug jiems teko išleisti tam, kad tai pasiektų? Paaiškės, kad gal vienintelis prikinys buvo įsigyjant